Keturi būdai prisivilioti sėkmę

Patinka? Duok Like!

Sėkmė – tai ir geismo, ir nusistatymų objektas. Manoma, kad egzistuoja du laimės kūdikių tipai: tie, kurie „kolekcionuoja“ visus palankius atvejus, nes paprasčiausiai gimė po laiminga žvaigžde, ir tie, kuriems sėkmė tiesiog nukrito ant galvos (laimėjimas loterijoje, lemtingas susitikimas, nepaaiškinamas išgijimas).

Psichologas Filipas Gabijė mano, kad šį postulatą reikėtų papildyti, kitaip mes išliekame magijos ir fatalizmo rėmuose. „Iš tiesų atsitiktinė sėkmė pasitaiko, tačiau yra ir kita sėkmės rūšis, kurai galima „pastūmėti“ ir kultivuoti, ir tokia sėkmė prieinama visiems.“

Reklama

Šis požiūris atitinka Britanijos Herdfordšyro universiteto psichologo ir „sėkmės faktoriaus“ specialisto Ričardo Vaizmano (Richard Wiseman) nuomonę. Išstudijavęs šimtus sėkmės lydimų žmonių jis nustatė, kad egzistuoja du sėkmės tipai: pasyvus (laimėti loterijoje) ir psichologinis, atsirandantis iš valingo sprendimo, sąmoningo asmeninės pozicijos formulavimo. Be to, jis atrado, kad antro tipo sėkmė gali atsinaujinti, todėl psichologas ją vadina „ilgalaike“.

Vaizmanas mano, kad tiek viena, tiek kita sėkmės rūšis sudaryta iš penkių komponentų: savalaikis susitikimas (tinkamas žmogus tinkamu metu), raktinė informacija, kurios kaip tik reikėjo, atvirumas naujovėms (galimybė pasisemti teigiamos patirties), netikėtas prašymas ir lemtingas įvykis, sutrikdantis įprastą gyvenimo eigą.

„Norint sėkmę pratęsti, – patikslina Filipas Gabijė, – reikia paruošti dirvą, kurioje galimybių sėklos galės augti ir stiprėti.“ To galima pasiekti tik įsisavinus šias keturias nuostatas.

1. Nustatyti užduotį

„Kad sėkmės generatorius pradėtų veikti, jis turi būti užprogramuotas ir sureguliuotas priklausomai nuo mūsų pasirinktos krypties, – teigia psichologas. – Tada jis įprasmins įvykius, kurie mums nutinka, ir „sugeneruos“ sėkmę: būtent mūsų tikslai, kurie užtikrina generatoriaus veikimą, leis mums ją atrasti.“

Kanados psichologas Albertas Bandura (Albert Bandura), žinomas dėl savo saviefektyvumo koncepcijos, rašė: „Mūsų žmogiškoji prigimtis iš dalies vadovaujasi tomis asmeninėmis vertybėmis ir normų pasirinkimais, kuriuos mes darome. O to, kame matome savo kaip asmenybės vertę, mechanizmai iš dalies nulemia mūsų susitikimų įtaką mūsų socialinės raidos krypčiai.“

Taigi, jeigu nėra iš anksto aiškios intencijos, nėra ir ilgalaikės sėkmės. Tai nereiškia, kad reikia pradėti nuo detalaus projekto planavimo. Kalbame apie tai, kad reikėtų labiau apibrėžti savo norus, pajusti, kokia kryptimi norėtume vystyti savo gyvenimą, kokią prasmę jam suteikti.

Teigiama intencija – tai gyvybiškai svarbių norų kvintesencija ir norint juos apibrėžti, reikia suvokti, kas suteikia mums vidinio žydėjimo, kas gali tapti gyvenimo varomąja jėga. „Kas manyje atsiliepia? Ko man reikia? Ko aš noriu?“ Šie klausimai – mūsų kelio sėkmės link esmė. Vėliau kiekvienam teks konkretizuoti savo lūkesčius, suteikti kūną savo ketinimams: pradėti rašyti dienoraštį, įgyti išsilavinimą, susitikti su tais, kurių norai panašūs į mūsų.

2. Atsiverti pasauliui

Vadinasi, vidumi būti pasirengusiam pastebėti naujus dalykus, maksimaliai suvokti tai, kas vyksta aplink. „Tai bendras nusistatymas būti dėmesingam ir budriam, leidžiantis mums pagauti įdomią informaciją, akimirksniu pastebėti naujos pažinties perspektyvas, nukreipti energiją tam tikra linkme.

Tokiu būdu savo šansus padidiname daugybę kartų, nepaisant to, ar laikome save prisidėjusiu prie šių galimybių, ar ne.“ Retkarčiais stabtelėdami ir atsijungdami mes leidžiame veikti savo intuicijai ir išsivaduojame iš sėkmės oponentų gniaužtų – rutinos ir automatinio mąstymo.

3. Išnaudoti nesėkmes

„Sėkmės lydimi žmonės nėra apsaugoti nuo likimo smūgių ar netikėtų nemalonumų, tačiau jie geba efektyviai „perdirbti“ savo nesėkmes ir mėgautis ilgalaikiu rezultatu, – tęsia psichologas. – Nepasiduodami pykčiui ir liūdesiui, nesėkmės priežasties jie ieško savyje, remdamiesi aplinkybėmis, suranda tinkama vertinimą ir galiausiai „perdirba“ savo nesėkmę.“

Pirmiausia jie atskiria atsitiktinumą arba neišvengiamumą nuo to, už ką jie patys (nors ir iš dalies) yra atsakingi. „Tai parodoksalu, tačiau pačioje nesėkmės širdyje jie geba atrasti sėkmės užuomazgų, juk beveik visada gali būti blogiau.“

Galiausiai jie užduoda sau vienintelį prasmingą klausimą šioje situacijoje: ko galiu išmokti iš šios nesėkmės? Arba, kitaip tariant, kaip ir kokiomis sąlygomis galiu paversti ją kuo nors teigiamu? Kaip turėčiau elgtis, kad panaudočiau ją savo naudai? Ko mane išmokė šis įvykis? Kaip galiu pasinaudoti situacija, kad sutikčiau tinkamų žmonių, gaučiau naujos informacijos, atrasčiau naujų pasaulių?

Paskutiniu „perdirbimo“ etapu tampa šansų generatoriaus „perkrovimas“, siekiant atverti naujas duris, surasti kitus kelius. Užsiimti neįprasta veikla, atnaujinti santykius su buvusiais pažįstamais, priimti ir siųsti kvietimus, rinkti informaciją mums svarbia tema… Kiekvienam lemta savarankiškai atrasti būdą įleisti gaivaus vėjo į savo pasaulį ir papildyti savo sėkmę naujais ingredientais, kad ir kaip jie vadintųsi – savalaikis susitikimas, reikšminė informacija, naujas pasaulis, netikėta užklausa…

4. Tapti talismanu kitiems

„Sėkmė – tai kiti“, – teigia Filipas Gabijė. Kuo platesnis mūsų kontaktų tinklas, kuo daugiau pažįstamų žmonių turime, tuo didesnė tikimybė, kad mus aplankys sėkmė. Ričardas Vaizmanas patikslina: „Sėkmės lydimiems žmonėms būdinga tikėtis, kad jų santykiai su kitais atneš vaisių.“

Be abejo, su sąlyga, kad užmegzdami santykius mes rodome dosnumą, dėmesį kitam ir teikiame paslaugas nesitikėdami nieko atgal, kitaip pažintys tampa egoistiniu kontaktų papildymu. Štai kodėl, be pačių ryšių, mums taip pat reikalinga energija, kurią galime dovanoti, kitaip negebėsime pakloti ilgalaikės sėkmės pamatų. Vadinasi, mes patys turime tapti talismanais kitiems, atnešti jiems sėkmę.

„Meilė, žinios ir sėkmė turi kai ką bendro: jie sukurti nuolat cirkuliuoti visuomenėje, sujungti žmones ir sukurti visuotines vertybes, – teigia psichologas. – Norint nešti sėkmę kitiems, pakanka skirti jiems laiko ir dėmesio, būti pasirengusiam juos išklausyti. Pranešti pašnekovui svarbią informaciją, atverti jam naują galimybių lauką, bet taip pat būti šalia nesėkmės atveju, kad padėtume ją paversti pokyčių į gerąją pusę galimybe.“

Parodydami empatiją ir solidarumą mes ne tik pasirūpiname būsimų sėkmių atsargomis, bet ir pripildome gyvenimą prasmės, paneigdami liūdnai pagarsėjusią aksiomą „Žmogus žmogui – vilkas“.

Reklama

Prenumeruok VMarkus