Kartą žmonės uždavė Gyvenimui vieną ir tą patį klausimą: „Kodėl aš taip gyvenu?“
Pirmasis žmogus paklausė:
– Kodėl aš taip gyvenu? Dažnai sergu, mane nuolat lydi nesėkmės… Esu tarsi magnetas, traukiantis įvairaus plauko nemalonumus…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
– Nes gyveni pagal principą, kad kitiems būtų blogiau. Esi nusivylęs visu pasauliu, patekęs į apmaudo ir neapykantos spąstus. O gyvenime reikia džiaugtis. Savimi, aplinkiniais, Dievu. Tada būsi laimingas.
Antrasis žmogus paklausė Gyvenimo:
– Kodėl aš taip gyvenu? Nuolat prieš ką nors kovoju… Vis kas nors negerai…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
– Nes gyvenime viską darai priešingai. Priešiniesi viskam ir visiems. Tu – tarsi neužaugęs paauglys, vis dar maištauji, niekaip negali sustoti. Todėl tavo gyvenimas toks. O gyventi reikia dėkojant. Tada ir tapsi laimingas.
Ir trečiasis žmogus paklausė Gyvenimo:
– Kodėl aš taip gyvenu? Nuolatos esu priklausomas nuo kitų žmonių nuomonės, nepasitikiu savimi…
– Gyveni taip, kad tau pavydėtų. O gyventi reikia taip, kad tavo pavyzdys būtų įkvepiantis. Tada ir būsi laimingas.
Ketvirtasis žmogus paklausė Gyvenimo:
– Sakyk, na kodėl aš taip gyvenu? Nuolatinis stresas ir įtampa…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
– Gyveni, kad kažkam kažką įrodytum. Tavo gyvenimas sudarytas iš nesibaigiančių teoremų, kurias nuolatos reikia „įrodyti“. Bet iš tikrųjų niekam to nereikia. Skiri tam tiek daug jėgų ir laiko: ir įrodinėjimams, ir kitų žmonių dėmesio sau alkiui patenkinti. O gyventi reikia vadovaujantis laimės aksioma.
Ir penktasis žmogus paklausė Gyvenimo:
– Kodėl aš taip gyvenu? Gyvenimas man – vien nusivylimas…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
– Nes tu gyveni DĖL AKIŲ. O kur tikrasis tu? Reikia būti, o ne vaidentis. Štai tada ir būsi laimingas.
Šeštasis žmogus paklausė Gyvenimo:
– Kodėl aš taip gyvenu? Nuobodžiai, neįdomiai…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
– Nes Gyvenimas praeina pro tave. Tu nuo jo slepiesi. O gyventi reikia taip, kad Gyvenimas iš smalsumo sustotų, nepraeitų pro šalį, susidomėtų. Ir pasiliktų… Tada tu būsi laimingas.
Ir septintasis žmogus paklausė Gyvenimo:
– Kodėl aš taip gyvenu? Niekas man neteikia džiaugsmo…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
– Nes gyveni ne savo gyvenimą. Ir džiaugsmai šie ne tavo. Surask save, savo jausmus, norus, svajones, tikslus, žodžius, pojūčius, knygas, filmus, dainas, bendravimo ratą… Surask savo gyvenimą! Ir tada būsi laimingas.