Gana pozityvų dalyką pasakė psichologas vienai moteriai, kai ji liūdnai vardijo tai, ko neturi:
– Tikrų draugų nėra. Geros algos nėra. Padorios mašinos nėra. Buto nėra. Jaunystės nebėra. Ir vilties kada nors visa tai turėti taip pat nėra.
Ir toks įmitęs malonus psichologas su barzdele pasitaisė akinius ir pasakė:
– Žinoma, kad daug ko neturite. Ir šį sąrašą galima tęsti. Sunkios neišgydomos ligos nėra. Milijoninių skolų nėra. Atsakomybės už ką nors nėra – už sergantį artimą žmogų arba silpno proto senolį. Kupros nėra. Ir neįgalumo nėra. Daug ko nėra. Ir jeigu užrašytume, ko jūs neturite, jūsų nuotaika iš karto pagerėtų. Ir atsiras viltis, kad to ne tik nėra, bet ir nebus.
Moteris pagalvojo, paskaičiavo mintyse ir nusišypsojo.
Tad mes daug ko neturime. Ir nereikia. O visa kita galima uždirbti, pagerinti, gauti dovanu arba tiesiog laikinai be to pagyventi. Nieko baisaus. Svarbu – būti sveikam ir gyvam. Ir kad artimieji būtų sveiki ir gyvi. Ir blogo nebūtų. Ir tai jau gerai.
Nuo to ir pradėkime vardyti tai, ko neturime.