Galite sau pasakyti, kad nežengsite į priekį, kol nesužinosite, kodėl tam tikri vienu momentu jums labai svarbūs dalykai staiga virto dulkėmis. Bet toks jūsų sprendimas gali pakenkti jūsų artimiesiems: tėvams, vyrui/žmonai, vaikams, draugams ir t. t.
Jie visi pabaigia senus skyrius, verčia naujus savo gyvenimo puslapius ir gyvena toliau ir visi blogai jausis, jeigu jūs nustosite judėti į priekį ir liksite paralyžiuoti!
Viskas praeina, ir geriausia, ką galime padaryti, tai viską paleisti! (Kad ir kaip tai būtų skausminga.)
Viskas mūsų matomame pasaulyje yra nematomo pasaulio apraiška – to, kas vyksta mūsų širdyse. Tam tikrų prisiminimų atmetimas taip pat reiškia naujos vietos kitiems prisiminimams sukūrimą. Paleiskite viską, ko nereikia, atsiskirkite nuo to.
Niekas nežino tikslių gyvenimo žaidimo taisyklių, todėl kartais mes laimime, o kartais pralaimime. Niekada nieko nesitikėkite mainais, nesitikėkite, kad jūsų pastangos bus tinkamai įvertintos, jūsų genialumas atskleistas, o meilė – abipusė.
Nustokite emociniame lygmenyje prasukinėti tą pačią sceną, kuri parodo, kaip jūs kenčiate dėl kažkokių praradimų – tai tik dar labiau jus nuodija!
Prieš pradedant naują skyrių, reikia pabaigti ankstesnį: pasakykite sau, kad praeitis niekada nesugrįš. Prisiminkite, kad buvo laikas, kai galėjote gyventi be šio daikto arba be šio žmogaus – atsikratykite šių įpročių ir prisirišimų, kurių vėliau negalite paleisti. Užbaikite senus savo gyvenimo skyrius ne dėl išdidumo, nepajėgumo ar arogancijos, o tiesiog todėl, kad tai daugiau netinka jūsų gyvenimui. Uždarykite duris, pakeiskite plokštelę, išvalykite namus, nupurtykite dulkes. Nustokite būti tuo, kas buvote, ir tapkite tuo, kas esate!