Ričardas Giras apie tai, kad reikia gyventi neribojant savęs


„Mano draugo mama visą savo gyvenimą sveikai maitinosi. Niekada nevartojo alkoholio arba kokio nors „blogo“ maisto, kasdien darė fizinius pratimus, visuomet buvo judri ir aktyvi, vartojo visus papildus, kuriuos išrašydavo jai gydytojas, niekada neidavo į saulę be apsauginės priemonės, o kai išeidavo, tai visai neilgam. Žodžiu, ji saugojo savo sveikatą, darė viską, ką tik buvo galima. Dabar jai 76 metai, jai – odos vėžys, kaulų čiulpų vėžys ir sunkios stadijos osteoporozė.

Mano draugo tėvas kumpį užvalgo kumpiu, sviestą tepa ant sviesto, riebalus vartoja su riebalais, niekada, tiesiog niekada nesportavo, kiekvieną vasarą iki apskrudimo sudegdavo saulėje, faktiškai jis gyveno pilnu pajėgumu, visiškai nepaisydamas aplinkinių patarimų. Jam – 81-eri, ir gydytojai sako, kad jo sveikata – kaip jauno žmogaus.

Žmonės, jūs negalite pasislėpti nuo savo nuodų. Jie yra ir jie jus suras, todėl, kaip pasakė mano draugo mama: „Jei aš būčiau žinojusi, kad mano gyvenimas taip baigsis, būčiau gyvenusi neribodama savęs, mėgaudamasi viskuo, ką man sakė nedaryti!“

Niekas iš mūsų neištrūks iš čia gyvas, taigi, prašau, liaukitės elgtis su savimi kaip su kažkuo antraeiliu. Valgykite skanų maistą. Mėgaukitės saule. Šokinėkite per bangas. Dalinkitės brangia tiesa, kuri yra jūsų širdyje. Būkite kvaili. Būkite geri. Būkite keisti. Visam kitam tiesiog nėra laiko.“

Ričardas Giras