Gyvenimas teikia mums aibę kančių.
Daugelis žmonių vadina budizmą pesimistine ir negatyvia doktrina. Dažniausiai tai susiję su žinoma šios religijos dogma, kad gyvenimas yra kentėjimas. Tačiau daugelis europiečių tiesiog neteisingai supranta šį posakį. Iš tiesų juo numanoma, jog gyvenimas nėra vieni malonumai, tad neverta per daug dėl to sielotis.
Filosofai tikina, jog daugelį savo kančių išgyvename dėl to, kad mėginame pabėgti nuo savo dvasinių kentėjimų ir slopinti emocijas.
Gyvenime neišvengiamai susiduriame su netektimis, liūdesiu, nuovargiu, nuoboduliu, nerimu. Tai nuolatiniai mūsų palydovai.
Ir jeigu stengiamės viso to išvengti pirkdami išmaniuosius prietaisus arba keliaudami, leisdamiesi į erotinius nuotykius, visa tai sukelia tik dar daugiau nepasitenkinimo, nusivylimų bei kitokio skausmo.
Kokia išvada? Nesivadovaukite nuostata, kad jums ko nors trūksta iki visiško pasitenkinimo.
Ligos, senėjimas, mirtis yra mūsų gyvenimo dalis.
Priimkite jį tokį, koks jis yra, ir liaukitės tikėti fantazijomis. Pamirškite apie tai, kad idealus gyvenimas būna lengvas ir neskausmingas. Tokią klaidingą nuostatą jums įpiršo mados, pramogų bei farmacijos industrija.
Kuo greičiau priimsite gyvenimo netobulumą, tuo mažiau jūsų lauks nusivylimų. Ir tuo lengviau jums bus atverti širdį netikėtumams bei neapibrėžtumui. O sykiu paprasčiausiai numoti ranka į kasdien patiriamą stresą bei nesėkmes.
Gyvenimas yra nuolatinė kaita
Nepastovumas reiškia, kad gyvenime nuolatos viskas kinta. Mes niekada negalime sugrąžinti praeities ir grįžti į vakar. Be to, mes neturime ir ateities. Ji iliuziška.
Kiekvieną rytą jūs pabundate truputį kitokie, nei buvote vakar. Net mūsų ląstelės nėra visos tos pačios. Mūsų galvoje sukasi kitos mintys. Truputį skiriasi kūno temperatūra. Įkvepiame šiek tiek kitokios sudėties orą. Viskas aplinkui keičiasi, nors mes to galime ir nepastebėti. Nuolatos.
Kai jaučiamės ne itin gerai, nepastovumo suvokimas, kad ir kaip tai būtų keista, gali suteikti ramybės. Jeigu mes žinome, kad pasaulyje nėra nieko pastovaus, įskaitant ir mūsų patiriamą skausmą, mes žinome, jog visos blogybės anksčiau ar vėliau pasibaigs.
Bet kai jaučiamės nusiteikę džiugiai, mes, suprantama, norime, kad tokia būsena niekada nesibaigtų. Todėl imame nuogąstauti.
Bet teisinga turėtų būti kitokia išvada: jeigu džiaugsmas greitai praeis, reikia pasistengti patirti maksimalų pasitenkinimą dabar.
Kai mes priimame gyvenimo nepastovumo idėją, toks suvokimas mus neįtikėtinai išlaisvina. Heraklitas apie tai rašė: „Neįmanoma įžengti į tą pačią upę du kartus.“ Viskas, ką iš tiesų turite, tėra dabarties akimirka.
Kaip tuo pasinaudoti kiekvieną dieną? Švęskite pokyčius.
Sutikite, kad visa, kas įprasta, vienaip ar kitaip pasibaigs. Visa, kas jus šiandien baugina, greitai baigsis, o kas džiugina, pasiliks jūsų atmintyje, jeigu išmoksite tuo pasidžiaugti. Santykiai su žmonėmis svarbiau už naujus batus, naujas aifonas nepadarys jūsų laimingo ilgiau nei porą dienų, o bendravimo su vaikais džiaugsmas kartosis kiekvieną dieną.
Jūs patys nuolatos keičiatės
Kai psichiatras klausia savo pacientų, ką tie žmonės nori turėti pasibaigus terapijai, pats populiariausias atsakymas būna: „Aš noriu atrasti save.“ Mūsų kultūra įdiegė mums supratimą, jog turime kažką nekintama, mūsų tikrąjį aš. Ar tas aš yra kažkur tarp mūsų širdies ir kepenų arba kur nors smegenyse? Kas žino!
Tačiau filosofija remiasi prielaida, jog nėra jokio fiksuoto, stabilaus aš. Kadangi viskas aplinkui keičiasi, neišvengiame permainų ir mes. Mūsų asmenybė labai sparčiai atsinaujina. Mes turime kūnus, nuolatines darbo vietas, vardus, profesijas ir su visu tuo save identifikuojame, savotiškai „fiksuojame“ save.
Bet svarbiausia tai, kad mes nepasiliksime tokie patys, jeigu nesistengsime to daryti sąmoningai. Kita vertus, mūsų gyvenimas nepasikeis, jeigu mes kasdieną nesiimsime veiksmų, kuriais stengsimės jį pakeisti.
Kaip pasinaudoti šiomis tiesiomis kasdieniame gyvenime? Užuot ieškoję tikrojo savęs, galime kurti save kiekvieną dabarties akimirką.
Nėra jokio nuolatinio ir nekintamo aš, o esame tik mes kiekvieną dabarties akimirką. Ir galime bet kurią akimirką keistis.
Šiandiena visada skiriasi nuo vakar
Jeigu šiandien jums depresija, tai nereiškia, jog ji pasiliks su jumis visada. Jeigu negalite atleisti draugams arba giminaičiams kokio nors jų poelgio, tai nereiškia, jog negalėsite jiems atleisti vėliau.
Po to, kai atsisakome idėjos, jog yra kažkoks stabilus aš, mes galime atsipalaiduoti ir pasimėgauti esama akimirka.
O rytoj viskas vis tiek bus kitaip. Kiekvieną naują gyvenimo akimirką jūs jau esate nauji.