Mūsų vaikas yra geriausias mūsų veidrodis. Ir kai jis blogai elgiasi, pagalvokite, ką darote ne taip. Pirmiausia – ar tinkamai su juo kalbate. Bendrauti su vaiku reikia taip, kaip norėtumėte, kad bendrautų su jumis. Mokytojos auklėtojos Wendy Snider patarimai.
„Pakeiskite teisiantį, negatyvų, grasinantį toną neutraliu, pagarbiu, jautriu, padrąsinančiu (tai gali atimti DAUG laiko), ir jūsų mažylio elgesys pastebimai pagerės.
Šios 20 pozityvių frazių – puiki pradžia, jeigu norite pakeisti bendravimo su vaiku toną“:
1. „Ką tau reikia prisiminti?“
Pakeiskite: „Būk atsargus.“
Pavyzdys: „Ką reikia prisiminti žaidžiant parke?“ Arba: „Prašau, kai eini palei šią sieną, judėk lėtai, kaip atsargus vėžlys.“
Paaiškinimas: vaikai dažnai ignoruoja mūsų nuolat kartojamas frazes. Frazėje „būk atsargus“ nėra reikiamos žinutės, tad ją reikia ištarti tiksliau. Įgarsinkite atsargumo priemones arba tiksliai paaiškinkite, ko jūs norite.
2. „Prašau, kalbėk ramiai.“
Pakeiskite: „Nustok šaukti!“ arba „Būk ramesnis!“
Pavyzdys: „Prašau, kalbėkite tyliai arba pašnibždomis“ (pasakyti pašnibždomis) arba: „Man patinka jūsų dainavimas, bet jei norėtumėte dainuoti garsiai, reikėtų išeiti į lauką arba žaidimų kambarį.“
Paaiškinimas: kai kurie vaikai, žinoma, šaukia garsiau už kitus. Parodykite jiems, kur tai galima daryti netrukdant kitiems, panaudokite šnabždesio galią. Švelnus prisilietimas, akių kontaktas ir šnabždesys – galinga trijulė ir efektyvus būdas priversti vaiką jūsų klausytis.
3. „Nori tai padaryti savarankiškai ar tau reikėtų pagalbos?“
Pakeiskite: „Kartoju trečią kartą, renkis!“
Pavyzdys: „Mes išeiname. Apsiausi pats ar man tau padėti?“ arba „Įlipsi į mašiną pats ar man tau padėti?“
Paaiškinimas: dauguma vaikų nori, kad jiems būtų suteikta įvairių įgaliojimų. Leiskite jiems rinktis, ir kritinio mąstymo įgūdžiai nugalės pagundą spyriotis.
4. „Ko išmokai iš šios klaidos?“
Pakeiskite: „Kokia gėda!“ arba „Galėtum padaryti ir geriau“.
Pavyzdys: „Ką supratai, kai neteisingai tai padarei?“ arba „Kaip tai padaryti kitaip, kad tokioje situacijoje neatsidurtumi kitą kartą?“
Paaiškinimas: sutelkite visą dėmesį į motyvaciją pakeisti elgesį ateityje – rezultatai bus daug geresni negu priekaištaujant už jau įvykusį poelgį.
5. „Prašau…“
Pakeiskite: „Nereikia“ arba „Nustok“.
Pavyzdys: „Prašau, glostyk šunį švelniai“ arba „Prašau, sudėk batus į spintą“.
Paaiškinimas: ar kas nors iš mūsų pasakoja padavėjai, barmenui, draugams ir artimiesiems apie tai, ko NENORI? Juk daug greičiau ir paprasčiau pasakyti, ko nori.
6. „Šiandien turime eiti greitai.“
Pakeiskite: „Paskubėk“ arba „Mes vėluojame“.
Pavyzdys: „Šiandien esame lenktyninėje mašinoje lenktynių trasoje! Pažiūrėsime, kaip greitai mes galime judėti!“
Paaiškinimas: leiskite vaikams būti lėtiems! Bet jeigu skubate, tai reikia daryti įdomiai.
7. „Nori išeiti dabar ar po dešimties minučių?“
Pakeiskite: „Turime eiti… Dabar!“
Pavyzdys: „Vaikai, norite išeiti dabar ar dar dešimt minučių pažaisti ir tada išeiti?“
Paaiškinimas: vaikams labai patinka būti atsakingiems už savo pasirinkimą! Tai reikalauja šiek tiek dėmesio, bet tai veikia! Leiskite jiems rinktis ir jie elgsis geriau, nei jeigu bandysite juos versti.
8. „Įtraukime šį žaisliuką į norimų gimtadienio dovanų sąrašą!”
Pakeiskite: „Mes negalime sau to leisti“ arba „Ne, pasakiau – JOKIŲ ŽAISLŲ!“
Pavyzdys: „Gal nupirkime šį žaislą per tavo gimtadienį?“
Paaiškinimas: būkime atviri, dažniausiai mes galime nupirkti tą mažiuką „Lego“, tiesiog nenorime to daryti. Užuot kalbėję apie pinigus ir kūrę deficito jausmą, geriau išmokykite juos palaukti ir sulaukti žaislo arba jam uždirbti.
9. „Sustok, iškvėpk, o dabar prašyk.“
Pakeiskite: „Nustok verkšlenti!“
Pavyzdys: „Sustokime, kartu pakvėpuokime, o dabar dar kartą pabandyk pasakyti, ko nori.“
Paaiškinimas: būtinai tai sumodeliuokite. Kartokite tai ramiai, kol vaikas nusiramins ir pakeis toną.
10. „Gerbk save ir kitus.“
Pakeiskite: „Būk geras.“
Pavyzdys: „Nepamiršk, kad reikia gerbti save ir kitus, net jeigu labai nerviniesi.“
Paaiškinimas: būkite konkretūs, kadangi bendrinių teiginių vaikai dažnai nesupranta. Paklauskite, ko nori, ir paprašykite jų pakartoti tai, ką svarbu įsiminti.
11. „Dirbk komandoje.“
Pakeiskite: „Nekomanduok“ ir „Niekas nenorės su tavimi žaisti, jeigu taip darysi“.
Pavyzdys: „Tu esi puikus lyderis. Nepamiršk šiandien naudotis savo gebėjimais dirbti komandoje. Užduok savo draugams klausimų, užuot aiškindamas jiems, ką reikia daryti.“
Paaiškinimas: daugelis dominuoti (arba jaustis stipriu) norinčių vaikų dažnai sako, kad jie valdingi arba kad niekas nenori jų klausytis.
Tapkite savo vaiko treneriu ir išmokykite jį sąžiningai žaisti. Klausti, o ne aiškinti, rodyti, o ne pasakoti ir daryti ką nors paeiliui.
12. „Man reikia, kad tu…“
Pakeiskite: „Nustok daryti _____“ ir „Tai nenormalu _____“.
Pavyzdys: „Man reikia, kad tu glostytum šunį švelniai.“ „Man reikia, kad sulėtėtum tempą ir judėtum kaip vėžlys, kadangi esame pavojingoje automobilių aikštelėje.“
Paaiškinimas: pareiškimai dažnai neturi reikiamo efekto ir vaikai reaguoja geriau, kai bendraujame su jais nekaltinamąja kalba. Be to, prašymas daryti būtent taip, kaip reikia jums, nukreipia vaiką jums reikiama kryptimi (atvirkščiai, nei sutelkiant jo dėmesį į tai, ko jūs NENORITE).
13. „Paverk, aš tave užjaučiu.“
Pakeiskite: „Nebūk vaikas“ arba „Neverk“.
Pavyzdys: „Tai, kad tau liūdna, yra normalu, aš būsiu čia, jei manęs prireiks. Žinau, kad sugebėsi savimi pasirūpinti.“
Paaiškinimas: vaikai labai teigiamai reaguoja, kai mes jų nespaudžiame, norėdami sustabdyti verkimą arba bandydami priversti juos nustoti jaudintis. Mokykite juos to, kad jie gali susiimti, taip jie greičiau nustos liūdėti ir padidins savivertę.
14. „Kaip tu savimi pasirūpinsi?“
Pakeiskite: „Padaryk tai ir viskas bus gerai“, „Tai nesvarbu“ arba „Kodėl tu nuolat nuliūsti? Pasiimk sausainį“.
Pavyzdys: „Tai normalu, kad tu… Ką gali padaryti, kad padėtum sau pasijusti geriau?“
Paaiškinimas: vaikų mokėjimas pasirūpinti savimi – neįtikėtina dovana! Vaikai, mokantys sąžiningai išgyventi emocijas, rečiau elgiasi neapgalvotai, patenka į nemalonias situacijas ir jų didesnė savivertė.
15. „Aš palauksiu, kol tu baigsi.“
Pakeiskite: „Duok, aš tai padarysiu.“
Pavyzdys: „Panašu, kad tau reikia laiko. Aš atsisėsiu šalia ir palauksiu.“
Paaiškinimas: tėvams reikėtų mažiau skubėti. Leiskite vaikui pačiam užsirišti raištelius arba perskaityti užrašą. Tikslas – leisti vaikams bandyti, patirti nesėkmę ir pakartoti bandymą bei įtvirtinti gebėjimo jausmą, kad jie nepriklausytų nuo mūsų!
16. „Aš tave myliu, kad ir kas nutiktų!“
Pakeiskite: „Niekas tavęs nemyli, kai blogai elgiesi“ arba „Nebučiuok manęs po to, kai taip pasielgei“.
Pavyzdys: „Myliu tave nepriklausomai nuo to, kaip elgeisi. Kitą kartą paprašyk žaislo, užuot jį pastverdamas.“
Paaiškinimas: pozityvus auklėjimas remiasi begaline meile. Tai reiškia, kad mūsų meilė vaikams neturi priklausyti nuo gero jų elgesio. Mes juos mylime visa širdimi ir nepriklausomai nuo nieko. Tai patenkina vaikų poreikį priklausyti, vadinasi, tai yra pagrindinis motyvacijos faktorius.
17. „Aš nerimausiu, jei…“
Pakeiskite: „Nesi pakankamai suaugęs“ arba „Esi per mažas, kad tai padarytum“.
Pavyzdys: „Nerimauju dėl tavęs, einančio palei šią sieną, nes bijau, kad nukrisi ir susižeisi.“
Paaiškinimas: kai turime baimių ir rūpesčių, mūsų vaikai geriau reaguoja ir gerbia mūsų ribojimus. Vaikai dažnai mano esą pakankamai suaugę ir pakankamai gabūs, todėl jie greitai laksto dviračiu arba lipa per aukštą tvorą. Priminkite vaikams apie riziką, vartodami žodžius „Aš nerimauju…“
18. „Padaryk tai pats“
Pakeiskite: „Man nesvarbu“
Pavyzdys: „Man labai patiktų tavo pagalba.“
Paaiškinimas: kai mums iš tikrųjų nerūpi, tai puiki galimybė praplėsti savo vaikų galimybes ir leisti jiems ką nors padaryti patiems!
Geri lyderiai yra ir geri pasekėjai, tad reikia bent kartais leisti vaikams savarankiškai priimti sprendimus.
19. „Tikiu tavimi ir palaikau.“
Pakeiskite: „Pats tuo pasirūpinsiu“ arba „Kodėl aš turiu daryti tai vietoj tavęs?“
Pavyzdys: „Matau, kaip tau sunku, ir tikiu, kad tau pavyks. Aš čia, kad tave palaikyčiau, jeigu prireiks idėjų, kaip tinkamai susidoroti su situacija.“
Paaiškinimas: svarbu nuteikti vaikus sėkmei. Jie turi mokėti pasirūpinti savimi, spręsti problemas ir būti tikri dėl savo gebėjimų. Palaikymas vietoj gelbėjimo dažnai pareikalauja daugiau kantrybės, bet jis pakelia vaikų savivertę ir didina vidinę motyvaciją!
20. „Kaip tu jautiesi?“
Pakeiskite: „Nusiramink! Nereikia taip pergyventi!“
Pavyzdys: „Matau, kad tu nerimauji. Kas tave jaudina?“
Paaiškinimas: padėti vaikams identifikuoti savo emocijas ir efektyviai su jais bendrauti – svarbus pozityvaus auklėjimo pavyzdys.
Kai vaikai jaučiasi jaukiai, jausdami savo emocijas ir perteikdami jas kitiems (užuot jas neigdami ir bandydami nuslėpti), jų elgesys keičiasi ir tampa atviresnis bei pagarbesnis.
Vartokite šias frazes norėdami pagerinti dialogą su savo vaikais!