„Ieškokite savo žmonių“


Ieškokite aistringų, stiprių, laimingų žmonių… Jie – tarsi žvaigždės, kol nepakelsi galvos – nepamatysi. O kai akimis paskęsti žvaigždžių piene, supranti, kad jų yra be galo daug. Ieškokite savo žmonių. Jiems taip pat skaudu ir baisu. Juos taip pat ištinka juodos dienos, nesėkmės, jie daro klaidų. Bet jie pasiruošę eiti nepaisydami baimės, jie paveikia įvykių eigą, nurodo gyvenimo tempą. Kažkur jie yra geresni, kažkur – blogesni. Jie nesiskundžia ir nepavydi. Jie su dėkingumu priima likimo dovanas ir myli save už tai, kad jiems šypsosi sėkmė.

Ieškokite atsidavusių ir sąžiningų. Kurie už veidmainiškumo ir pašaipios šypsenos neslėps pykčio ir ašarų. Jie sako tai, ką galvoja. Kartais skamba nemaloniai, kartais užgauna iki širdies gelmių. Bet sąžiningai. Ne iš pykčio, o iš meilės. Kurie nuoširdžiai džiaugiasi, garsiai, laisvai ir užkrečiamai juokiasi. Kurie neslepia ir jo nesigėdina savo džiaugsmo.

Ieškokite tų, kuriuos bus galima mylėti amžinai. Ieškokite tų, kurie stovi ir laukia jūsų meilės. Su kuriais sujungsite du ežerus ir gausite jūrą. Ieškokite tų, kurie pulsuoja gyvenimu. Ieškokite skambių ir sultingų, su kibirkštėlėmis ir raukšlelėmis. Ieškokite parkuose ir ant scenų, liūdnų ir linksmų, mažų ir didelių. Jie truputį vaikiški, jie žengia per gyvenimą tvirtai tikėdami gerumu, bet pastebėdami viską – ir juoda, ir balta, tačiau gyvendami dėl geltono, raudono, mėlyno… Ieškokite jų. Reikia tik pakelti galvą.