Sparnuoti posakiai iš Luiso Kerolio „Alisa Stebuklų šalyje“


Vaikystės frazės, kurių prasmę mes suprantame tik suaugę:

1. Reikia bėgti iš visų jėgų, kad tik liktum vietoje, o kad kur nors patektum, reikia bėgti mažiausiai du kartus greičiau!

2. Kiekvienas dalykas turi savo moralą, tik reikia mokėti jį rasti.

3. Niekuomet nesistenk būti kitokia, negu gali atrodyti kitiems, nes kad ir kokia būtum ar galėtum būti buvusi, vis tiek nebūsi buvusi kitokia, nei visiems kitiems atrodys, kad buvai

4. Neįmanomais dalykais negalima patikėti.
– Matyt, neturi daug patirties, – pareiškė Karalienė.
– Kai buvau tavo metų, kasdien po pusvalandį pratindavausi. Ir ką gi, kartais iki pusryčių būdavau patikėjusi net kokiais šešiais neįmanomais dalykais.

5. Žinai, vienas rimčiausių praradimų kovoje – tai galvos praradimas.

6. Rytoj niekada nebūna šiandien! Argi galima prabusti paryčiais ir pasakyti: „Na, štai, dabar pagaliau rytoj“?

7. Retai kas randa išėjimą, kai kurie jo nemato net jei randa, o daugelis net neieško.

8. – Rimtas požiūris į bet ką šiame pasaulyje yra lemtinga klaida.
– O gyvenimas – tai rimta?
– O taip, gyvenimas – tai rimta! Bet nelabai…

9. Mačiau tokią nesąmonę, palyginti su kuria ši nesąmonė – aiškinamasis žodynas!

10. Geriausias būdas paaiškinti – tai pačiam padaryti.

11. Jeigu kiekvienas žiūrėtų savo nosies, Žemė suktųsi daug greičiau

12. – Neliūdėk, – pasakė Alisa. – Anksčiau ar vėliau viskas taps aišku, viskas stos į savo vietas ir išsirikiuos į vieną gražią schemą kaip nėriniai. Taps aišku, kam viso to reikėjo, nes viskas bus teisinga.

13. Tik pagalvok, kad dėl kažkokio daikto galima taip sumažėti, kad tapti niekuo.

14. Kad ir kaip ji stengėsi, negalėjo čia rasti minties nė šešėlio, nors visi žodžiai jai buvo visiškai suprantami.

15. Ji visiškai neturėjo ką veikti, o sėdėti be darbo, patys žinote, dalykas nelengvas.

16. Aš štai dabar, pavyzdžiui, dvi valandas liūdėjau… su uogiene ir saldžiomis bandelėmis.

17. Jei galvoje tuščia, deja, pats geriausias jausmas humoras jūsų neišgelbės.

18. – Ko tu nori?
– Noriu užmušti laiką.
– Laikas labai nemėgsta, kai jį užmušinėja.

19. Reikia pagalvoti – ar rytą atsikėliau ta pati? Lyg ir prisimenu, kad jaučiausi truputį kitaip. Bet jeigu esu ne ta pati, tai kas gi aš dabar esu?

20. Ji paprastai nešykštėdavo sau gerų patarimų, nors retai kada jų paklausydavo.

21. – Bet aš nenorėčiau su kvaišomis prasidėti, – pasakė Alisa.
– Niekur nedingsi, – tarė Katinas, – visi mes čia kvėštelėję. Ir aš kvėštelėjęs, ir tu.

22. – O kas tai per garsai štai ten? – paklausė Alisa, linktelėdama į gana nuošalius kažkokių simpatiškų augalų brūzgynus sodo pakraštyje.
– O, tai stebuklai, – abejingai paaiškino Češyro Katinas.
– Ir… Ir ką gi jie ten daro? – pasidomėjo mergaitė, neišvengiamai raudonuodama.
– Kaip ir dera, – nusižiovavo Katinas. – Nutinka…

23. Jei tai būtų taip, tai dar nieko. Jei, žinoma, tai taip ir būtų. Bet kadangi tai yra ne taip, tai ir yra ne šitaip. Tokia daiktų logika.

24. Nuo garstyčių – liūdi, nuo svogūno – apsimetinėja, nuo vyno – prasikalsta, o nuo kepsnio – gerėja. Kaip gaila, kad apie tai niekas nežino… Viskas būtų taip paprasta. Valgytų kepsnį – ir gerėtų!

25. Viskas, kas pasakyta tris kartus, tampa tiesa.

26. Niekada nelaikyk savęs ne tokiu, kokiu tavęs nelaiko kiti, ir tada kiti nelaikys tavęs kitokiu, koks tu norėtum jiems pasirodyti.

27. Dešimt naktų dešimt kartų šiltesnės nei viena. Ir dešimt kartų šaltesnės.

28. – Ar negalėtum pasakyti, pro kur man iš čia išeiti? – kreipėsi ji į Katiną.
– Visų pirma aš nežinau, kur tu nori išeiti, – tarė Katinas.
– O man vis tiek, kur… – atsakė Alisa.
– Tuomet ar svarbu, kur pasuksi? – paklausė Katinas.

29. Planas, ką ir kalbėti, buvo puikus: paprastas ir aiškus, geriau nesugalvosi. Jis turėjo tik vieną trūkumą: buvo visiškai neaišku, kaip jį įgyvendinti.

30. Jei pasaulyje viskas beprasmiška, – pasakė Alisa, – kas trukdo sugalvoti kokią nors prasmę?