Išmintinga pasakėčia apie svarbiausia gyvenime.


Filosofijos profesorius, stovėdamas prieš auditoriją, paėmė 5 litrų stiklainį ir pripildė jį akmenų. Kiekvienas jų buvo ne mažiau kaip 3 centimetrų skersmens.

Tada jis paklausė studentų, ar stiklainis yra pilnas.

Studentai atsakė, kad taip, pilnas.

Tuomet jis atidarė stiklainį su žirneliais ir supylė juos į didelį stiklainį, šiek tiek jį pakratė. Žirneliai užėmė laisvą vietą tarp akmenų. Profesorius dar kartą paklausė studentų, ar stiklainis yra pilnas.

Studentai atsakė, kad taip, pilnas.

Tuomet jis paėmė smėlio pripildytą dėžę ir įpylė jo į stiklainį. Smėlis užėmė likusią vietą ir viską užpildė.

Dar kartą profesorius paklausė studentų, ar stiklainis yra pilnas. Studentai atsakė: taip ir šį kartą galutinai.

Tuomet iš po stalo jis ištraukė puodelį su vandeniu ir supylė jį į stiklainį iki paskutinio lašo. Vanduo įsigėrė į smėlį.

Studentai juokėsi.

– O dabar noriu, kad jūs suprastumėte, jog stiklainis – tai jūsų gyvenimas. Akmenys – svarbiausi dalykai jame: šeima, sveikata, draugai, vaikai – viskas, ko reikia, kad jūsų gyvenimas liktų pilnas net tuo atveju, jeigu visa kita išnyks. Žirneliai – tai daiktai, kurie tapo svarbūs asmeniškai jums: darbas, namas, automobilis. Smėlis – visa kita, smulkmenos.

Jeigu pirmiausia pripildysite stiklainį smėlio, neliks vietos žirneliams ir akmenims. Taip pat ir gyvenime – jeigu švaistysite savo laiką ir energiją smulkmenoms, neliks vietos svarbiausiems dalykams. Užsiimkite tuo, kas daro jus laimingus: žaiskite su savo vaikais, skirkite laiko savo antrajai pusei, susitikite su draugais.

Tada viena studentė pakėlė ranką ir paklausė profesoriaus, kokią reikšmę turi vanduo.

Profesorius nusišypsojo.

– Džiaugiuosi, kad to paklausėte. Aš tai padariau tik tam, kad įrodyčiau, jog kad ir koks užsiėmęs būtumėte gyvenime, visada atsiras šiek tiek vietos atsipalaidavimui ir tinginiavimui.