Kodėl taip lengvai griūva šiuolaikiniai santykiai


Kodėl šiandien taip sunku kurti tvirtus santykius? Kodėl taip dažnai skiriamės, nors labai stengiamės mylėti? Kodėl žmonės tapo tokie neatsparūs ilgalaikiams santykiams? Negi pamiršome, kaip reikia mylėti? Ar dar blogiau – apskritai kas yra meilė?

Esame nepasirengę. Nepasirengę aukotis, ieškoti kompromisų ir besąlygiškai mylėti. Nepasirengę dėti visas pastangas, kad santykiai nenutrūktų. Norime, kad viskas būtų lengva. Esame tinginiai. Pakanka vos vienos kliūties, kad nuleistume rankas. Neleidžiame savo meilei užaugti, nes išeiname pirma laiko.

Ieškome ne meilės, bet aštrių pojūčių. Norime žmogaus, su kuriuo smagu lankytis kine ir kavinėje, bet ne tokio, kuris mus suprastų netgi tada, kai tylime. Leidžiame laiką kartu, bet nekuriame bendrų prisiminimų. Nenorime nuobodaus gyvenimo. Nenorime partnerio visam gyvenimui, norime tokio, su kuriuo gera čia ir dabar, o tai labai laikina. O kai aistra užgęsta, suprantame, kad niekas mūsų neparengė įprastai kasdienybei. Netikime, kad nuspėjama kasdienybė gali būti žavinga, esame pernelyg apakinti nuotykių troškulio.

Stačia galva neriame į beprasmį miesto ūžesį, nepalikdami vietos meilei. Neturime laiko mylėti, neturime kantrybės kurti santykius. Esame labai užsiėmę žmonės, nuolat vaikomės materialių svajonių ir santykiams čia vietos nėra.

Trokštame žaibiško atpildo už tai, ką darome: ką nors publikuodami socialiniame tinke iš karto laukiame reakcijų, kai renkamės profesiją – tikimės sėkmingos karjeros ir pripažinimo, susitikinėdami su žmogumi laukiame didžiulės meilės. Akimirksniu norime brandžių santykių, kurie ateina bėgant metams, emocinio ryšio, kuris formuojasi metų metus, bet taip nebūna. O mes neturime laiko ir kantrybės.

Advertisements

Mieliau skiriame valandą šimtui žmonių nei visą dieną vienam. Tikime, kad turime kitų variantų. Esame „socialūs žmonės“. Labiau tikime susitikimais su žmonėmis negu pažintimis su jais. Esame godūs. Norime turėti viską. Lengvai pradedame santykius pasirodžius mažiausiai kibirkštėlei ir lengvai juos užbaigiame, kai aptinkame ką nors geresnio. Nenorime geriau pažinti to žmogaus. Norime, kad jis iš karto būtų tobulas. Susitikinėjame su daugeliu, bet retai kam suteikiame realų šansą. Esame visais nusivylę.

Technologijos mus taip suartina, kad pasidaro neįmanoma kvėpuoti. Mūsų fizinį buvimą keičia žinutės, pranešimai, vaizdo skambučiai. Nebeturime poreikio leisti laiko drauge. Mums ir taip per daug vienas kito: socialiniuose tinkluose, pranešimų programėlėse. Gyvai nebeturime apie ką kalbėti.

Esame klajūnų karta, kuri neužsibūna vienoje vietoje. Bijome įsipareigoti. Tikime, kad nesame sukurti užmegzti santykius. Nenorime „nusėsti“. Net mintis apie tai mus baugina. Neįsivaizduojame, ką reiškia visą gyvenimą praleisti su vienu žmogumi. Mes išeiname. Su panieka žvelgiame į pastovumą, tarsi jis yra socialinis baubas. Mums patinka manyti, kad esame ne tokie, kaip visi. Mums patinka tikėti, kad neatitinkame socialinių normų.

Mes – karta, kuri save vadina „seksualiai laisva“. Atskiriame seksą nuo meilės ar bent jau taip manome. Esame sekso ir išsiskyrimų karta. Iš pradžių užsiimame seksu, vėliau sprendžiame, ar norime būti su šiuo žmogumi. Permiegoti su kuo nors – tas pats kaip išgerti. Darome tai ne dėl to, kad mylime žmogų, o dėl to, jog norime pajusti malonumą, bent jau laikiną.

Seksas už santykių ribų taip pat nebėra tabu. Yra net tokių sąvokų kaip „laisvi santykiai“, „draugai su privilegijomis“, „vienos nakties nuotykis“, „seksas be įsipareigojimų“. Nebeskrendame į kitą planetos galą, kad pamatytume mylimą žmogų. Atvirkščiai, dėl didelio atstumo galime išsiskirti. Esame pernelyg apsukrūs mylėdami.

Advertisements

Esame karta, kuri bijo įsimylėti, tuoktis, patirti nesėkmę, pajusti skausmą, sudaužyti savo širdį. Nieko prie savęs neprisileidžiame ir prie nieko neprieiname. Aptvėrėme savo širdį mūro sienomis, laukiame meilės ir sprunkame į krūmus kaskart, kai ji pasirodo horizonte. Nenorime būti pažeidžiami. Nenorime apnuoginti savo sielos.

Nebevertiname santykių. Paleidžiame net nuostabiausius žmones.

Šiame pasaulyje nėra nieko, ko negalėtume nugalėti. Ir visgi šiame meilės žaidime esame tokie bejėgiai.