Neseniai mamos paklausė: „Ar galima pamilti idiotą (alfonsą, niekšą, mergišių ir t. t.)?“
Mama, kurios ironiją reikėtų semti samčiais, atsakė:
„Pamilti galima net naktipuodį.
Bet tokiu atveju būk gera ir sąžiningai pripažink, kad myli būtent naktipuodį ir iš jo tikiesi ne daugiau, negu galėtum tikėtis iš naktipuodžio…
Ir viskas bus taip gerai, kaip būna, kai daiktą naudoji pagal paskirtį…
Bet vargas tau, jeigu, įsimylėjusi naktipuodį, visiems pasakosi, kad tau atiteko Faberžė kiaušiniai ir tau dabar priklauso neregėtas lobis…
Ir dar blogiau, jeigu pati pradėsi tikėti, kad dar šiek tiek ir „kiaušiniai“ pradės krauti kapitalą ir kad jie tik laikinai renka dulkes ant lentynos, bet vos tik juos sutvarkysi, jie iš karto suspindės visomis spalvomis…
Ir visiška nesėkmė ištiks tada, jei kiekvieną dieną kiši galvą į savo naktipuodį ir jį tardysi, kada gi jis, prakeiktas nevykėlis, pasidarys toks pat vertingas, kaip Faberžė kiaušiniai…
Žodžiu, išmok mylėti būtent tą, ką pamilai, o ne tą, ką susigalvojai!“
Be komentarų… Bravo, mama!