Kai mes tik pradėjome kovą dėl mūsų vyresniojo sūnaus gyvybės, vienas psichiatras – greta daugelio keistų ir beverčių patarimų – padarė mums pačią tikriausią dovaną. Jis papasakojo apie eksperimentą, kuris buvo atliktas Anglijoje.
Sergančių vaikų mamos kiekvieną naktį atlikdavo paprastą ritualą. Po to, kai vaikas užmigdavo, jos sulaukdavo aktyvios miego fazės (tai maždaug po penkiolikos minučių nuo užmigimo) ir sakydavo paprastus žodžius:
Aš tave myliu. Aš tavimi didžiuojuosi. Aš labai džiaugiuosi, kad tu mano sūnus. Tu man pats geriausias sūnus pasaulyje.
Tekstas beveik visada būdavo tas pats.
Po to šie vaikai buvo lyginami su kitais sergančiais mažyliais, kurie turėjo analogišką diagnozę, bet kuriems jų mamos naktį nieko nešnabždėdavo. Naktinius mamų žodžius apie meilę gaunantys vaikai sveikdavo kur kas greičiau. Štai tokia ta motiniška magija.
Mes kone iš karto ėmėmės šį atradimą taikyti praktiškai. Tai juk ir paprasta, be to, skirtingai negu dauguma kitų terapijų, nieko nekainuoja. Iš pradžių aš kalbėdavau tai, kas buvo numatyta pagal scenarijų. Vėliau ėmiau improvizuoti. Praėjo jau penkeri metai, o aš iki šiol šnabždu įvairius žodžius savo berniukams. Kiekvienam iš jų ir beveik kiekvieną naktį.
Esu įsitikinusi, kad mano šnabždesiai atliko savo misiją. Be to, svarbu suvokti, kad magija veikia abiem kryptimis! Kažką gauna ir motina, ir vaikas.
Ką tai duoda?
Artumo su vaiku pojūtį.
Tai su niekuo nepalyginamas jausmas. Kad ir kiek jiems būtų metų, miegodami jie panašūs į mažus angelėlius. Dieną būna ne taip paprasta nutaikyti akimirką ir juos apkabinti ar paimti ant rankų – jie gi turi tiek reikalų! O naktį aš apkabinu kiekvieną iš jų, kalbu apie tai, kas svarbu mums abiem. Ir aš jaučiu, kaip auga ir stiprėja mūsų artumas.
Asmeninį laiką kiekvienam vaikui.
Dienos metu aš ne visada galiu skirti laiko kiekvienam atskirai. Dažniausiai mes būname visi kartu, kaip draugiška komanda. Žaidžiame, bendraujame, valgome – viską darome kartu. Bet šią akimirką kiekvienas iš jų yra ypatingas. Nes kiekvienam sakau skirtingus žodžius. Remdamasi tuo, ką dabar norisi ir būtina pasakyti būtent šiam mažyliui.
Galiu pasakyti kai ką svarbaus, kas dieną gal būtų ir neišgirsta.
Būna skirtingų dienų. Kartais nuo informacijos bei saldumynų pertekliaus vaikai gali elgtis ne itin gerai, o tai sunkina mūsų bendravimą. Bet kai naktį aš šnabždu jiems į ausį, kaip smarkiai juos myliu, viskas lieka praeityje. Ginčai, nesusipratimai, nuoskaudos.
Vaikas jaučia meilę.
Kartą perskaičiau, kad vaikui verta dažniau sakyti tokią frazę: „O žinai, jeigu aš galėčiau rinktis, tai iš viso pasaulio vaikų pasirinkčiau tave.“ Kai tai pirmą kartą pasakiau savo Matvejui, jis buvo sužavėtas ir sykiu nustebintas. Jis vaikščiojo ir kartojo: „Iš tiesų mane?“ Tuomet aš supratau, kad vaikams labai svarbu jausti, jog jie ypatingi, svarbūs ir reikalingi būdami tokie, kokie jie yra.
Dabar ši frazė greta klausimo „O aš tau šiandien sakiau, kad aš tave myliu?“ tapo įprasta mūsų gyvenime. Maža to, Matvejus – nes jis kol kas daugiausia besikalbantis iš vaikų – visada atsako, kad pasirinktų mus kaip tėvus, be to, pasirinktų ir savo broliukus.
Psichoterapijoje dažnai pasitelkiamos frazės, kuriomis mes sukuriame pozityvius santykius grupėje, ir jos keičia žmonių pasaulėvoką, gydo jų sielas. Įprastai tai paprasčiausi žodžiai apie meilę, priėmimą, apgailestavimą. Aš atradau, kad sakant tokius žodžius vaikams naktį daugelis problemų išsisprendžia savaime. Kokios tai frazės ir kurias iš jų sakau aš:
1. Tau nereikia nieko dėl manęs daryti, aš myliu tave vien už tai, kad tu esi. Daugelis pasipiktins. Bet tai frazė ne apie tai, kad gali neplauti indų. O veikiau apie tai, kad tu dėl manęs neturi kankintis.
2. Aš labai džiaugiuosi, kad tu esi. Tai ypač padeda tiems, kurie vaiko nelabai laukė.
3. Aš labai patenkintas, kad tu esi berniukas. Jeigu jūs, pavyzdžiui, norėjote mergaitės ir ilgai negalėjote susitaikyti su savo naujagimio lytimi.
4. Mes su tėčiu labai tave mylime, tu mūsų sūnus. Čia esminis žodis – „mūsų“. Frazė padeda, jeigu šeimoje susiklostė tendencija vaikus dalinti ir traukti į savo pusę.
5. Man labai gaila. Ši frazė tinka, jeigu dieną jūs apsibarėte, trūko abipusio supratimo, baudėte vaiką ar nesusitvardėte. Neverta prašyti atleidimo – tai griauna santykiuose nusistovėjusią hierarchiją. O pasakyti, kad apgailestaujate, derėtų.
6. Aš tavimi didžiuojuosi. Tai ypač padeda, kai jūs stengiatės padaryti iš savo vaiko tai, kas jis nėra ir kuo gal niekada nebus. Taip pat padeda tada, kai mažylis smarkiai skiriasi nuo kitų vaikų.
7. Aš tave myliu. Tai trys stebuklingi žodžiai, padedantys visais atvejais. Jeigu jie sakomi su atitinkamu jausmu. Jeigu ne mechaniškai tariate žodžius ir raides, o su visa širdimi iškvepiate meilės prisipažinimą.
Kaip pasirinkti frazes?
Reikia ir verta išbandyti skirtingas frazes. Ir jūs suprasite, kurios iš jų dabar svarbios jums ir jūsų vaikui. Pavyzdžiui, aš pastebiu, kad po tos frazės, kuri man labai svarbi šiandieną, savaime įvyksta atodūsis. Kažkas atsipalaiduoja viduje.
Tas pats pasakytina apie vaiką. Kai jam dabar svarbu kažką išgirsti, tarkime, kad jūs juo didžiuojatės, jis atsidūsta ir atsipalaiduoja. Tiesiog stebėkite. Kartais tokius ženklus pastebime ne iškart, bet įprastai svarbiausias kriterijus – tai tam tikras atsipalaidavimas.
Stebuklingosioms frazėms reikia nusiteikti. Negalima, kaip minėjau, jų sakyti mechaniškai. Neva dabar tris minutes paskaitysiu iš lapelio, ir viskas susitvarkys. Pats sudėtingiausias ir svarbiausias darbas vyksta mūsų viduje. Kad tai būtų magiški žodžiai, jiems iš mūsų reikia magiško užtaiso. O mūsų vaikams reikalingas užtaisas yra mūsų širdyje.
Kartais, norint pasakyti tokius paprastus žodžius, pirmiau reikia kažką panašaus pasakyti savo tėvams. Aš pažįstu jaunų motinų, kurios per pirmuosius seansus tiesiog raudodavo prie savo miegančių mažylių. Nes išgyvendavo savo pačių vaikišką skausmą. Tačiau juk magija dėl to ir yra magija, kad ji gydo. O sykiu gydo ir mūsų, motinų, širdis.
Seansas neturi trukti ilgai. Viso labo tris ar penkias minutes. Bet tai labai emociškai stiprios penkios minutės. Svarbu tai daryti reguliariai ir po nedaug. Mažais žingsneliais. O ne stengtis kartą per savaitę prišnabždėti tris meilės valandas. Mes juk valgome kasdien po kelis kartus, o ne tik sekmadienį, ar ne?
Be to, nepamirškite sakyti tokių frazių ir dieną, be jokios dingsties. Vaiką galima apkabinti tiesiog šiaip sau, praeinant pro šalį. Pabučiuoti į momenėlį, kai jis sėdi greta. Ir tai vaikai prisimins visam gyvenimui.
Neįmanoma neįvertinti motinos žodžių galios. Pagalvokite, kokius savo motinos žodžius jūs prisimenate ir dabar, praėjus trisdešimčiai ar keturiasdešimčiai metų. Ir kurie iš jų buvo jums svarbūs.
Ši magija nekainuoja pinigų, jai nereikia nieko ypatinga. Tiesiog sulaukti, kada jūsų mažylis ims saldžiai šnopuoti – ir sušnabždėti jam į ausį kažką svarbaus.
„Aš tave myliu. Aš tavimi didžiuojuosi. Tu mums su tėčiu pats geriausias sūnus.“ Kas gali būti paprasčiau ir nuostabiau už tokius žodžius, kuriuos iš visos širdies sako mylinti mama?