Pasakėčia apie asilą


Kartą asilas įkrito į šulinį ir pradėjo gailiai šauktis pagalbos. Greitu metu atskubėjo jį išgirdęs šeimininkas ir susiėmė už galvos – ištraukti asiliuką iš šulinio nebuvo galimybių.

Šeimininkas pasvarstė ir nusprendė:

„Mano asilas jau senas, jam nebedaug liko, o aš šiaip ar taip planavau įsigyti jaunesnį. Šis šulinis jau išdžiūvęs, aš seniai planavau jį užpilti ir iškąsti naują. Tad kodėl gi vienu šūviu nenušovus dviejų zuikiu? Užpilsiu seną šulinį, o sykiu ir asiliuką palaidosiu“.

Pagalbai, jis sukvietė savo kaimynus. Visi draugiškai čiupo kastuvus ir ėmė užkasinėti šulinį. Asiliukas iš karto suprato kas vyksta ir pradėjo žviegti dar gailiau ir garsiau!

Žmonėms jo pagailo ir jie pradėjo kasti dar sparčiau, kad viskas greičiau pasibaigtų. Tačiau, staiga asilas užtilo. Šeimininkas nusprendė dirstelėti į šulinį ir atsivėręs vaizdas jį tiesiog apstulbino. Kiekvieną ant nugaros kritusį žemės gniužulą asiliukas nusipurtydavo ir mindė kojomis. Po kurio laiko visų nustebimui, jis pakilo viršun ir iššoko iš šulinio!

Taigi!

Gyvenimas ir jums vis pametės įvairių nemalonių patirčių. Tačiau kaskart gavę eilinį gniužulą, atminkite, kad galite jį nusipurtyti ir panaudoti kilimui vis aukščiau ir aukščiau, kol galiausiai išlipsite iš šulinio.

Kiekviena problema – tai akmuo, kurį į mus numeta gyvenimas. Tačiau kiekvienas toks akmuo gali virsti laipteliu ir padėti jums iškilti į viršų.