Kuo daugiau duodame vaikams, tuo mažiau jie moka ir nori


Mūsų kaip tėvų ir auklėtojų užduotis (kad ir kaip banaliai tai skambėtų) – išmokyti vaikus mokytis. Išmokyti juos ieškoti reikiamos informacijos ir atskirti tiesą nuo melo. Išmokyti apeiti kliūtis patiriant mažiausių praradimų – tiek fizinių, tiek moralinių.

Kaip padėti vaikams tapti suaugusiais ir savarankiškais

Suprantate, išmokyti, o ne padaryti viską už juos: nesiūlyti jau paruoštų sprendimų, nebandyti gauti viską, kas įmanoma ir neįmanoma; ne aukotis dėl; ne lepinti, bet mylėti. Padaryti patiems kartais yra paprasčiau, o ir duoti daugiau – malonumas. Bet… Kuo daugiau vaikams duodame, tuo mažiau jie mokosi ir nori.

Vaikai – tai pirmiausia žmonės, o visi žmonės persivalgę pradeda raugėti. Nereikia bandyti įkišti į juos to, kas jiems trukdo augti ir vystytis.

Reikia duoti tik tai, kas iš tiesų jiems padės tapti suaugusiais ir savarankiškais. Juk jie (visi lyg vienas) anksčiau ar vėliau užaugs ir užsimanys kažko daugiau.

Norės savo šeimos, savo pinigų. Norės apginti savo nuomonę ir patys apsispręsti dėl savo veiksmų. Ar jie galės tai padaryti ir kuo visa tai pasibaigs, priklauso ir nuo jūsų!

Mano nuomone, svarbiausi dalykai vaikų asmenybei vystyti būtų:

1. Pirmapradis fizinis pasirengimas

Ar tai būtų pirmi žingsniai, mityba, tualetas, žaislų pasirinkimas parduotuvėje, lipimas švediška sienele, šuoliai į baseiną… vos tik pamatysite vaiko pasiruošimą veikti, leiskite jam tai daryti. Nespauskite, leiskite viskam vykti natūraliai. Apsaugokite nuo „kritimų“ ir įspėkite dėl pasekmių, bet nedarykite to už jį.

2. Pakankamas judrumas

Prisiminkite, kad tik energija pagimdo dar daugiau energijos. Neveiklumas ją žudo. Neleiskite vaikams tinginiauti. Neleiskite ir patiems tinginiauti. Būkite teigiamas pavyzdys.
Pasivaikščiojimai, žygiai, sporto sekcijos – viso to vaikams reikia kaip oro. Be šių dalykų jie nustoja būti vaikais.

3. Rami ir kupina pasitikėjimo namų atmosfera

Tai labai svarbus punktas. Jeigu namuose vyrauja nervinga aplinka, apie jokį pasitikėjimą ir savarankiškumą negali būti nė kalbos. Bet kuriam vaikui namai – tai vieta, kur jį myli ir laukia.

Tiesiog prisiminkite tai. Stenkitės neatnešti į namus pykčio, nešaukite ir neaptarinėkite garsiai savo nuoskaudų bei nesėkmių.

4. Šeimos vakarienės ir pokalbiai

Mano vaikystėje to niekada nebuvo, bet visada labai norėjau. Juk taip smagu, kai susirenka visa šeima, kai vyksta gyvas pokalbis. Kai mažieji klausosi suaugusiųjų prisiminimų, mokosi iš jų patirties, o suaugusieji nedraudžia vaikams išsakyti savo nuomonę. Tai ir yra apsikeitimas, būtent tai suteikia jėgų ir padeda priimti teisingus sprendimus.

5. Aiškūs leistinų dalykų rėmai ir jūsų veiksmų vienareikšmiškumas

Netgi suaugusiam žmogui tai labai palengvina gyvenimą. Ką jau kalbėti apie vaikus. Nekeiskite savo sprendimų kaip pirštinių: neleiskite sau dviprasmiškų frazių ir dvilypių sprendimų šeimoje. Susitarkite iš anksto ir paprašykite visų šeimos narių laikytis pasirinktos taktikos.

Niekada nesibarkite ir nesiginčykite prie vaikų. Tai gali suduoti stiprų smūgi vaikų psichikai.

Ką dar galite padaryti dėl vaikų:

  • Visada būkite vaikų pusėje.
  • Klausykite ir nepertraukite.
  • Minimizuokite stresines situacijas.
  • Saugokite vaikystę.
  • Daug keliaukite.
  • Mokykitės užsienio kalbų.
  • Rinkitės sveiką gyvenimo būdą.
  • Lankykite muziejus, specializuotus būrelius ir klubus.
  • Atmintinai mokykitės eilėraščių ir tekstų.
  • Neklauskite, ar atlikti namų darbai.
  • Nekreipkite dėmesio į pažymius.
  • Sugalvokite savo optimalią skatinimo sistemą.
  • Nebijokite užtarnautų bausmių (žinoma, ne fizinių).
  • Girkite vaikus už pasiekimus.
  • Nebarkite dėl nesėkmių.
  • Aiškinkite jiems pasekmes.
  • Nedarykite skubotų išvadų.
  • Nežeminkite ir negėdykite.
  • Sakykite tik tiesą.
  • Aptarinėkite su vaikais visas temas.
  • Dalyvaukite visuose vaikų renginiuose.
  • Niekada nelyginkite jų su savimi ar kitais vaikais.
  • Didžiuokitės ir visada gerbkite vaikus.